BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Dviejų filosofinės logikos paradigmų kova

Paskutinio 19 a. ketvirčio logika yra T. Kuno „paradigmos krizės” pavyzdys: reikėjo arba atrestauruoti seną modelį, nukentėjusį nuo 18-19 a. intelektualiųjų kataklizmų, arba ryžtingai atlaisvinti kelią naujoms idėjoms.

Ir tikrai, Aristotelio logika tuo metu prarado pagrindą ir karštligiškos pagrindų paieškos vertė daugelį ieškoti lengviausius, kaip atrodė, kelius -loginių dėsnių ir sąvokų natūralistines ir empirines interpretacijas. Tačiau krizės simptomai tik stiprėjo: pasirodė įvairios reliatyvizmo, skepticizmo ir subjektyvizmo formos. Ir šioje terpėje kūrėsi visiškai nauja logika.1879 m. Frėgė paskelbė „Sąvokų paskaičiavimą” (Begriffsschrift), kur formuluojama kalba ir išdėstoma aksiomatinė predikatų logika, pagrįsta funkcijų, kintamųjų ir kvantorių naudojimu. Tuo metu į Vokietiją jau buvo pranikusi bulio algebra, o jos pagr. Populiarintoju buvo E. Šrioderis, kurio dėka 1880 m. buvo įtrauktos į Lotcė ir Vundto logikos vadovėlius. Tame fone Frėgė knyga atrodė svetimkūniu. Gana glaustas, formalus dėstymas trukdė suvokti revoliucinį veikalo sumanymą. Net matematikai laikė jį pernelyg painiu ir sudėtingu: dvimatės medžio pavidalo konstrukcijos atrodė ne tokios patrauklios kaip algebrinės formulės.

Šrioderis, atrodo, nesuprato Jėnos logiko sumanymo naujumo, tame tarpe ir kvantorių prasmės. 1879-82 m. Frėgė kelis kartus bandė išaiškinti ir apginti savo poziciją, parašydamas kelis straipsnius, tačiau stambiausio, kuriame aiškinamas skirtumas nuo algebristų metodo, nepanoro priimti nė vienas mokslo žurnalas. Anot Frėgė, jo tikslu buvo „tam tikra lingua characterica, visų pirma skirta matematikai, o ne grynos logikos apribotu skaičiavimu - calculus”. „Begriffsschrift” jis sumanė ne kaip formalią skaičiavimų techniką, o kaip tam tikro turinio (pirmiausia, matematinio) išraiškos priemonę, leidžiančia tai padaryti tiksliau ir aiškiau, nei gyva kalba.

Būtent lingua characterica ir calculus ratiocinator priešstata tapo tuo tašku, leidusio J. van Heijenoort įvesti minėtą dichotomiją ir būti naujos universalistinės logikos paradigma. Tai geriausiai matosi kvantorių teorijoje: jei bulio logika apsiriboja tik sudėtingų teiginių struktūros išsiaiškinimu ir paprastų teiginių pakeitimu kintamaisiais, tai Frėgės sistema suteikia išplėtotą kalbą atomarinių teiginių, sudarytų iš predikatų raidžių, kintamųjų ir kvantorių, formalizacijai. „Propozicijos tampa artikuliuotomis ir gali perteikti prasmę. Nauja notacija leidžia simboliškai perrašyti ištisus traktatus… Čia turime lingua, o ne paprasčiausią calculus” (J.H.).

Daugiau apie tai: Dviejų filosofinės logikos paradigmų kova

Patiko (2)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą